Aplankykite

Piešinys lydimas tremties šešėlio. Pasirinktas istorinis fotoaparatas, kurį žinomas tautodailininkas, fotografas Vilhelmas Janiselis, pasislėpęs duonos kepale išsivežė į Sibirą ir ten fiksavo tremtinių kasdienybę. Šiandien šios fotografijos tapusios dokumentine kronika bei paskelbtos UNESCO paveldu. Tremtis palietė ne vieną ar du žmones, o visą šeimą… Todėl šalia fotoaparato visa Janiselių šeima – tėvai Vilhelmas ir Matilda, vaikai Aldona, Emilija, Algirdas ir Jonas. Jų visų atvaizdai atkurti remiantis tremtyje darytomis fotografijomis. Legendinis fotoaparatas yra saugomas Pasvalio krašto muziejaus ekspozicijoje. Piešinio idėjos autorius, menininkas – Arminas Raugevičius (studija „Gyva grafika“).

Po pralaimėto 1863 m. sukilimo prieš carinę Rusiją Lietuvos kaimuose buvo apgyvendintos rusų kolonistų šeimos. Gegabrastos kaime įsikūrė stačiatikių bendruomenė. Ji turėjo savo mokyklą, kapines, o XIX a. pabaigoje pasistatė jaukius maldos namus – nedidelę medinę cerkvę. Ryškiai geltona su dar ryškesniais žaliais kupolais šventovė romantiškai spindi pušyno ramybėje. Gegabrastos kaime jau nėra rusų bendruomenės, tačiau cerkvė veikia, kasmet gegužės mėnesį vyksta tituliniai atlaidai, suvažiuoja tikintieji iš viso Panevėžio regiono.

Nuo 1925 m. iki 1941 m. Gulbinėnų dvaro sodyba priklausė generolui Kaziui Ladygai. Jis mėgino sukurti modernų ūkį, paversti dvarą tikru apylinkės kultūros centru. K. Ladygos rūpesčiu Gulbinėnuose buvo įsteigtas pašto skyrius, parduotuvė, papildomi pradžios mokyklos skyriai, nutiesti keliai. Didžiausios gyventojų padėkos jis nusipelnė dvare įkurdamas koplyčią, vėliau paremdamas bažnyčios statybą ir parapijos kūrimą. 1945 m. Gulbinėnų dvaro rūmuose pradėjo veikti septynmetė mokykla ir veikė iki 1992 m. Šiandien dvaras priklauso privačiam asmeniui.

Sodybos teritoriją sudarė trys zonos: reprezentacinė, ūkinė ir rekreacinė. Reprezentacinės dalies kompozicija charakteringa dar XVIII a. barokinių dvarų sodyboms. Visi pastatai iš raudonų plytų bei akmens mūro. Šiandien išlikę 10 pastatų ar jų fragmentų: rūmai, svirnas, padarginė, tvartai bei ūkiniai pastatai. Už dvaro rūmų plyti didelis parkas su unikalia tvenkinių ir kanalų sistema. Tvenkiniai buvo apsodinti akacijomis, šokių aikštelė – liepomis.

Haloterapija – tai nemedikamentinis gydimas, dirbtinai sukuriant druskų kasyklų mikroklimatą su pastovia temperatūra ir pastoviu oro drėkinimu. Druskų kambario sienos, lubos ir grindys padengtos druskos sluoksniu. Per specialias angas į patalpą pučiamas sausas druskos aerozolis. Druskos detalės tokios mažos, kad pasiekia ne tik viršutinius, bet ir apatinius kvėpavimo takus, lengvai nusėda ant odos paviršiaus. Druska pasižymi uždegimą slopinančiu, bronchus atpalaiduojančiu, gleives skystinančiu poveikiu bei saugo kvėpavimo takus nuo infekcijų. Buvimas tokioje aplinkoje teigiamai veikia bendrą žmogaus savijautą. Gydymo eigoje vyksta teigiami imuninės sistemos poslinkiai, sustiprėja imunitetas, kuris priešinasi bakterinei ir virusinei infekcijai.

Dalyvių skaičius: 6 asm.

Būtina išankstinė registracija!

1941 m. rugpjūčio pabaigoje šioje vietoje buvo nužudyti ir dviejose masinėse kapavietėse užkasti 1349 žydų tautybės žmonės iš Pasvalio, Vabalninko, Joniškėlio, Saločių, Vaškų bei Daujėnų. Egzekuciją įvykdė 1-ojo Lietuvos policijos bataliono 3-osios kuopos budeliai.

Nužudytų žydų skaičius tiksliai žinomas iš SS pulkininko Karlo Jägerio ataskaitos apie 1941 m. įvykdytas užduotis. Vienoje kapavietėje guli 402 vyrų palaikai, kitoje – 738 moterų ir 209 vaikų. Žudynių praktikoje taip stengtasi išvengti nepageidaujamų emocijų ir neramumų. Abiejose vietose stovi atminimo paminklai.

Joniškėlio dvarą nuo XVII a. vidurio iki 1940 m. valdė viena plačiausių Lietuvoje Karpių giminė. XVIII a. antroje pusėje jie pasistatė klasicistinius dvaro rūmus ir pradėjo kurti parką. XIX a. parką formavo vokiečių architektas Francas Lehmanas. Senoji parko dalis kairiajame Mažupės krante įveista angliškuoju stiliumi. Dešinysis krantas priklauso prancūziškajam parkui. Karpiai skoningai tvarkė parko erdves, čia vyko giminės susibūrimai, savaitgalio koncertai. Parko takais vaikštinėjo iškilios lietuvių kultūros asmenybės, rašytojai, visuomenės veikėjai. Šiandien tai vienas iš dešimties didžiausių (34 ha) ir vertingiausių dvarų parkų Lietuvoje. Rūmų parteryje vasarą žydi 200 krūmų rožynas. Pasivaikščiokite parko takeliais, pasigrožėkite retomis augalų rūšimis, pailsėkite pavėsinėje. Ir bent vienąkart atvykite į paslaptingąją „Naktį Karpių dvare“.

Legenda. Kadaise parke niekaip neprigijo medžiai. Dvaro ūkvedys pasiūlė makabrišką sprendimą: nekaltų kūdikių krauju palaistyti būsimo parko žemę. Karpis taip ir padarė – medžiai prigijo ir suvešėjo. Ten, kur liejosi berniukų kraujas, išaugo ąžuolai, kur mergaičių – sužaliavo liepos. Tačiau prakeikto dvarininko siela blaškysis po parką tol, kol jame oš bent vienas ąžuolas. Ir šiandien žaibuojant ąžuolų vainikuose išnyra Karpio veidas, maldaujantis, kad žaibas trenktų ir sudegintų galiūnus. Tik tuomet jis gaus ramybę…

Joniškėlyje, tuomet vadintame Janiškiais, medinė bažnyčia ar koplyčia buvo jau nuo 1685 m. Ją fundavo dvarininkė Kotryna Stankevičiūtė-Puzinienė. Šventovė stovėjo dabartinėse senosiose kapinėse, vadinamose „Mūrinėmis“. 1794 m. ją nusiaubė T. Kosciuškos sukilimo dalyviai: apiplėšė kleboniją, rekvizavo liturginius reikmenis. Incidento metu šventovė buvusi padegta, galbūt norint nuslėpti pėdsakus ar konflikto įkarštyje. Yra žinoma, kad jau 1788 m. Joniškėlio dvarininko Benedikto Karpio lėšomis buvo pradėtos naujos mūrinės šventovės statybos miestelio pakraštyje prie Mažupės. Bažnyčia baigta 1792 m. Tai vertingas ankstyvojo klasicizmo architektūros paminklas. Jos vidus išraiškingų barokinių ir neobarokinių formų, gana vieningos stilistikos. Išsiskiria didysis altorius ir labai savitos formos bokštas – retenybė Lietuvos sakralinėje architektūroje. Bažnyčios formoje galima įžvelgti karsto motyvą. Pasak legendos, brolį nužudęs Karpis popiežiaus paliepimu turėjęs pastatyti būtent tokią bažnyčią, kuri jam kasdien primintų kraupų nusikaltimą.

Kaimo turizmo sodyba „Lėvens brasta“ įsikūrusi ant Lėvens upės kranto, Jūsų laukia įvairiomis progomis. Pasiilgusius pušų žalumo, žvaigždėto dangaus ar šalto Lėvens upės vandens, kviečiame aplankyti – sodyba skirta švęsti privačias šventes.

Nuomojami du pastatai. Didžioji salė talpina 50–90 žmonių. Nakvynės vietų skaičius – 38. Pirties pastato salė talpina 30 žmonių. Nakvynės vietų skaičius – 12.

Maitinimas

Užsakomieji pobūviai

Papildomos paslaugos

Lauko pavėsinėLauko terasaTvenkinysVaikų žaidimų aikštelėAutomobilių stovėjimo aikštelė

Kaimo turizmo sodyba „Žalioji“ įsikūrusi Žaliojoje girioje (Panevėžio–Pasvalio r.). Sodybą iš visų pusių juosia pušynas – tai puiki galimybė pabėgti nuo miesto šurmulio, rengti vestuves, organizuoti stovyklas, švęsti gimtadienius, išleistuves bei kitas svarbias progas.

Pagrindinė pokylių salė talpina iki 100 žmonių. Antroji pokylių salė talpina iki 60 žmonių. Šalia salių yra modernios virtuvės su visa reikalinga virtuvės įranga. Nakvynės vietų skaičius – iki 70 žmonių.

Maitinimas

Užsakomieji pobūviai

Kambarių patogumai

PatalynėDušasTV

Papildomos paslaugos

PirtisKubilasBaseinasLauko pavėsinėŠašlykinė-grilinėFutbolo aikštelėBatutasLaužavietėAutomobilių stovėjimo aikštelė

Sodyba įsikūrusi Medinių kaime, miško pašonėje bei pievų apsuptyje. Senelių žemėje sukūrėme nedidelį pasaulį, kuriame komfortas dera su gamtos ramybe. Erdvioje terasoje mūsų svečius džiugina išskirtinis gamtos grožis ir jos garsai visais metų laikais. Čia kiekvienas svečias yra labai laukiamas!

Sodyboje  teikiamos apgyvendinimo paslaugos, organizuojami renginiai, švenčiamos asmeninės šventės (vestuvės, krikštynos, gimtadieniai, jubiliejai ir kt.), organizuojami įmonių vakarėliai, mokymai ar konferencijos, ritrytai, stovyklos. Esame pasirengę padėti švenčių organizavimo, dekoravimo bei koordinavimo klausimais.

Asmeninėms šventėms sodybos salėje  galime priimti 40 asmenų. Renginiams – iki 50 asmenų.

Kambarių patogumai

PatalynėBevielis internetasDušas/VoniaTVStalasDrabužių spinta

Papildomos paslaugos

Bendra virtuvėPirtisKubilasTvenkinysLauko terasaŽidinysKepsninėAutomobilių stovėjimo aikštelė

Pobūvių salėje: 40 vietų

Nakvynės vietų skaičius: 28

Kavinė įsikūrusi miesto centre. Kviečiame švęsti privačias šventes, ruošiame gedulingus pietus, metines.  Siūlome dvi sales talpinančias 30–50 žmonių bei trečią patalpą, kurioje telpa 15 žmonių.

Paslaugos

Dienos pietūsMaistas išsinešimuiMaitinimas grupėmsPobūviaiIšvažiuojamasis maitinimas, dekoras

Kavinė įsikūrusi šalia Via Baltica kelio, pasienyje su Latvija. Vasaros metu veikia lauko terasa.

Paslaugos

Maitinimas grupėmsPobūviaiMaistas išsinešimui

Virtuvė

Lietuviška virtuvėEuropietiška virtuvė

Vietų skaičius: 100

Kavinė įsikūrusi šalia Via Baltica kelio, pasienyje su Latvija. Kavinėje „Pakelė“ Jūsų asmeninėms šventėms siūlome dvi sales, talpinančias 20 ir 40 žmonių. Ruošiami gedulingi pietūs. Dideliems pobūviams galima paruošti  salę su šokių erdve, salėje patogiai jausis iki 80 svečių. Yra  lauko terasa, balkonas, kiemelis su pavėsinėmis ir poilsio vietomis. Pobūvių salė įrengta motelyje  „Pasienis“. Nakvynės vietų skaičius motelyje – 49.

Maitinimas

Užsakomieji pobūviai/pavieniai užsakymaiMaistas išsinešimui

Kambarių patogumai

PatalynėDušasTV

Papildomos paslaugos

Kiemelis su pavėsinėmisAutomobilių stovėjimo aikštelė

Lietuviškų patiekalų kavinė, įsikūrusi miesto centre. Vasaros metu veikia lauko terasa

Paslaugos

Dienos pietūsMaistas išsinešimuiMaitinimas grupėmsPobūviaiIšvažiuojamasis maitinimas, dekoras

Virtuvė

Lietuviška virtuvė

Vietų skaičius: 50–100

Kavinėje galima užsisakyti maitinimą pobūviams, gimtadieniams, gedulingiems pietums. Mažojoje salėje talpiname 10–20 žmonių. Didžioje salėje – 10–50 žmonių.

Maitinimas

Užsakomieji pobūviai/pavieniai užsakymai

Papildomos paslaugos

Automobilių stovėjimo aikštelė