Aplankykite

Lietuviškų patiekalų kavinė, įsikūrusi miesto centre. Vasaros metu veikia lauko terasa

Paslaugos

Dienos pietūsMaistas išsinešimuiMaitinimas grupėmsPobūviaiIšvažiuojamasis maitinimas, dekoras

Virtuvė

Lietuviška virtuvė

Vietų skaičius: 50–100

Kavinėje galima užsisakyti maitinimą pobūviams, gimtadieniams, gedulingiems pietums. Mažojoje salėje talpiname 10–20 žmonių. Didžioje salėje – 10–50 žmonių.

Maitinimas

Užsakomieji pobūviai/pavieniai užsakymai

Papildomos paslaugos

Automobilių stovėjimo aikštelė

Krautuvėlėje gausu gurmaniškų prekių iš vietos gamintojų bei kruopščiai atrinktų Europos šalių ūkių. Šalia kaimynų bitučių rinkto medaus ar spausto sūrio rikiuojasi su meile kepta naminė duona, netikėtai gardus agurkų džemas, Norvegijos vandenyse augusios žuvys ir jūrų gėrybės, Viduržemio jūros regiono alyvuogės, sodrūs avių, ožkų sūriai. Didžiuojamės galėdami pasiūlyti platų „Ustukių malūno“ produkcijos asortimentą: kruopų, miltų, įvairiausių skonių mažųjų trapukų bei didžiųjų trapučių.

Pirmoji bažnyčia minima 1585 m. Antrąją 1611 m. pastatė nuo Rusijos caro pabėgęs Dimitrijus Kurbskis. Jai skyrė 7 valakus žemės su baudžiauninkais. 1611 m. įsteigta parapinė mokykla. 1736 m. inventoriuje jau minima nauja Krinčino bažnyčia. 1794 m. ją apiplėšė Kosciuškos sukilėliai.

Dabartinė bažnyčia pastatyta 1782 m. klebono Jono Jeronimo Šarkevičiaus rūpesčiu. Šešerius metus čia vikaravo poetas Antanas Vienažindys (1841–1892). Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, stačiakampio plano, bazilikinė, dvibokštė. Vidus 3 navų. Yra 5 altoriai. Šventoriuje stovi istoristinių formų varpinė.

Parkas pradėtas kurti 1923 m., dabar jis užima 70 hektarų plotą. 1986–1988 m. mūsų krašto tautodailininkai parko erdves papuošė ąžuolinėmis skulptūromis tautosakos, mitologijos motyvais. Parke esantis Šilo ežerėlis įdomus tuo, kad yra karstinės kilmės – susiliejęs iš keleto smegduobių ir suformuotas žmogaus rankų. Beje, reikėjo labai pasistengti, kol pavyko atrasti ir užkimšti angą, pro kurią vanduo subėgdavo kažkur į požemius. Parke vasaros metu vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, stadione – sporto varžybos. Turistų laukia kempingas su jaukiais nameliais.

Kūryba iš akmens, savarankiškas darbas su akmeniu, naudojant šriftinius kaltelius.

Dalyvių skaičius: 1–12 asm., grupėms ir pavieniams asmenims.

Trukmė: 2 val.

Kvapų ir ramybės kambarys – saugi ir jauki erdvė, skirta pailsėti bei stiprinti  emocinę sveikatą. Jusles švelniai veikianti multisensorinė įranga leidžia nurimti, atsikratyti susikaupusio nerimo ar agresijos, gerinti psichologinę savijautą. Pojūčių ugdymas padeda „grįžti į save“, sutelkti dėmesį, išlaisvina kūrybiškumą ir vaizduotę. Ši relaksacinė erdvė tinkama visiems, jaučiantiems įtampą, patiriantiems intensyvius psichologinius išgyvenimus, stokojantiems būdų nurimti bei norintiems sustiprinti emocinę sveikatą ir rasti pusiausvyrą. Kvapų ir ramybės kambarys, kaip ir visos Pasvalio bibliotekos erdvės yra pritaikytos asmenims, turintiems įvairią negalią – esame iniciatyvos „Biblioteka visiems“ dalis. Apsilankymas Kvapų ir ramybės kambaryje – nemokamas.

Galima lankytis individualiai ir grupėmis iki 10 žmonių.

Būtina išankstinė registracija!

Atminimo vieta, kurioje pagerbiami XX a. už Lietuvos laisvę žuvę joniškėliečiai. 1919 m. šio krašto vyrai susibūrė į Joniškėlio mirties batalioną ir apgynė Šiaurės Lietuvą nuo Sovietų Rusijos kariuomenės. Įspūdingas paminklas, vaizduojantis artilerijos pabūklą, 1935 m. pastatytas ant kovose žuvusio karininko Jono Stapulionio kapo. Joniškėlio valsčiaus savanorių pavardės įrašytos atminimo lentose.

Memoriale taip pat palaidoti Joniškėlio krašto partizanai, kritę už Lietuvos laisvę ginkluoto pasipriešinimo Sovietų Sąjungai laikotarpiu 1944–1953 m. Daugelis žuvo 1946 m. vasario 23 d. Uniūnų kaime mūšyje su NKVD kariuomene.

Kape palaidoti šeši Lietuvos kariai, žuvę 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovose. Žuvusiųjų garbei Pasvalio šauliai 1937 m. pastatė rausvo granito antkapinį paminklą – kryžių. Prasidėjus Atgimimui, 1988 m. ir vėliau, ši vieta buvo emocinis patriotizmo židinys. Į kapines keliaudavo eisenos iš bažnyčios, prie kapo buvo minimos valstybinės šventės, savanoriai prisiekdavo atkurtai Lietuvos valstybei. Karių kapą rasite paėjėję pagrindiniu taku, kairėje pusėje, jis aptvertas aukšta metaline tvorele. 1919 m. Pasvalio miestą ir apylinkes nuo bolševikų gynė legendinis Joniškėlio partizanų „mirties batalionas“, vėliau išaugęs į Lietuvos kariuomenės 9 pėstininkų pulką. Būtent šio pulko kariai ilsisi kapinėse.

Autentišką patirtį dovanojanti vieta. Siūlome nuvykti į bunkerį miško gūdumoje, kur prisėdę ant medinių gultų žvakių šviesoje pavartysite pogrindžio spaudos, susipažinsite su partizano priesaika, padainuosite partizaninių dainų, atsiversite maldaknygę… Čia pavargę po kovų ar sužeisti slėpėsi Pasvalio krašto partizanai, vadovaujami Jono Alenčiko-Dragūno. Tikrasis bunkeris buvo įrengtas 1945 metais, bet mūšio metu sunaikintas. Pirmą kartą atstatytas 1997 m., tačiau laikas ir gamta padarė savo… 2019 m. bunkerį atkūrė Pasvalio krašto muziejus. Pakeliavę laiku vėl galėsite grįžti į šiandieną! Apie tikrąjį partizanų gyvenimą pamatysite 3D filmuke, užsukę į Pasvalio krašto muziejų.

Šioje vietoje Žaliosios girios partizanai bunkerį įsirengė 1944 m. rudenį, pavadino jį „Prie Margių Šermukšnio takelio“. 1945 m. spalio 6 d. prie bunkerio mūšyje su rusų kareiviais žuvo iš Margių kaimo kilęs partizanas Jonas Tamošiūnas-Vyturys. Tąkart žuvo dar vienas partizanas, kurio vardas, deja, nežinomas. Kiti laimingai pasitraukė.

Bunkerį 2004 m. atstatė Pasvalio šaulių kuopos jaunieji šauliai, vadovaujami Algio Kalvėno. Partizanų atminimui jų bendražygis Juozas Tamulionis pastatė medinį kryžių.

Įrengtas 1948 m. bunkeris buvo vienas iš partizanų vado Povilo Žilio-Klevo štabų. Jo būrio kovotojai priklausė Vyčio apygardos Žaliosios rinktinei.

Autentiškas bunkeris niekada nebuvo aptiktas priešo ir sunaikintas, jį sunaikino gamta. Bunkerį 2003 m. atstatė Pasvalio šaulių kuopos jaunieji šauliai, vadovaujami Algio Kalvėno.