Aplankykite

Lauko muzikos instrumentų ir Basų kojų takas prasmingo laisvalaikio užimtumo vieta jaunimui, šeimoms, senjorams. Basų kojų paklotas – tai visiškai natūralus, gamtos apsuptyje įrengtas pėsčiųjų takas, kuriuo keliaujama basomis per smėlio smilteles, natūralias samanas, grublėtus kankorėžius. Lauko muzikos instrumentai ne tik sukuria garsą, kuriuo norisi dalintis, ugdo žmogaus pažintines, emocines bei psichines galias.

Basų kojų takas veikia tik sezono metu.

Biržų duonos firminės produkcijos krautuvėlė-kavinukė. Čia galima įsigyti duonos ir konditerijos gaminių, paskanauti ledais, kava, arbata, pyragais ir kitais skanėstais.

Paslaugos

Maistas išsinešimui

Vietų skaičius: 10

Kavinė įsikūrusi šalia Via Baltica kelio. Vasaros metu veikia lauko terasa su žaidimų erdve vaikams.

Paslaugos

Maitinimas grupėmsVaikiškas meniuPobūviaiMaistas išsinešimui

Virtuvė

Lietuviška virtuvė

Vietų skaičius: 32–60

Kavinė įsikūrusi šalia Via Baltica kelio. Vasaros metu veikia lauko terasa su žaidimų erdve vaikams. Kviečiame švęsti asmenines šventes, ruošiame gedulingus pietus, metines. Kavinėje talpiname iki 60 žmonių.

Paslaugos

Maitinimas grupėmsVaikiškas meniuPobūviaiMaistas išsinešimui

Papildomos paslaugos

Lauko terasaVaikų žaidimų aikštelėAutomobilių stovėjimo aikštelė

1750 m. Krinčino parapijos klebono Jeronimo Šarkevičiaus bei vietinių Baluškių dvarininkų Karpių iniciatyva ir apylinkės žmonių aukomis buvo pradėta statyti mūrinė koplyčia, gerokai didesnė už senąją medinukę. Leidimo statyti maldos namus neturėta, todėl tai buvęs rimtas pažeidimas. Tik 1782 m. pats popiežius pasirašė tokį dokumentą.

1803 m. pastatyta bažnyčia turi baroko ir klasicizmo bruožų. Tikima, kad Jėzaus Nazariečio skulptūra bažnyčios didžiajame altoriuje turi stebuklingų galių – išgydo sunkiausius ligonius. Kiekvienais metais švenčiamos Daujėnų Sekminės – daugiau nei šimtmetį skaičiuojantys šio krašto atlaidai. Sekminių atlaidai trukdavo visą savaitę, maldininkai atvykdavo net iš Žemaitijos. Pamaldžiausieji iki bažnyčios kelis kilometrus eidavo kẽliais. Į atlaidus iki šiol atvyksta daug žmonių ne tik iš Pasvalio, sugrįžta kraštiečiai, išsibarstę po visą Lietuvą!

1903 m. Pasvalyje už iždo lėšas buvo pastatyta medinė stačiatikių cerkvė. Pamaldos su pertraukomis čia vyko iki 1948 m., kuomet buvo išgabenti liturginiai daiktai, o pastate supilti grūdai. Maldos namų statusas panaikintas 1958 m. Apgriuvusi cerkvė liūdnai stovėjo iki 1978 m. Tada joje sau patalpas įsirengė Pasvalio pučiamųjų orkestro klubas „Dūdorius“. Pirmojo pasaulinio karo metais šventoriuje buvo palaidota vokiečių karių, tačiau sovietmečiu jų kapai buvo sunaikinti. Vėliau į cerkvę buvo atvežta etnografinių vertybių, surinktų nykstančiuose kaimuose. Dalis stogastulpių ir koplytstulpių čia saugoma ir šiandien.

Siūlome jaukią, paprastą, elegantišką pobūvių salę, talpinančią iki 60 žmonių. Kviečiame švęsti gimtadienius, vestuves, krikštynas ir kitas šventes!

Dirvonų etnografinė sodyba yra išlaikiusi unikalų stilių bei dvasią. Pakviesime pasidairyti po senovinę XIX a. pabaigos aukštaitišką sodybą, kurioje išvysite senovinę buitį. Sodyboje yra vaikų kambarys „Kiškio namai“. Nakvynės vietų skaičius – 27.

Paslaugos

Užsakomieji pobūviai

Papildomos paslaugos

EkskursijosFotosesijos su žirgaisAutomobilių stovėjimo aikštelė

Diskgolfas – aktyvaus poilsio nuotykis. Įrengtas 9 krepšių diskgolfo parkas. Diskgolfas yra panašus į įprastą golfą, tik vietoje lazdų ir kamuoliukų naudojame įvairių formų, svorių ir spalvų diskus, kad pataikytume į specialius taikinius – krepšius. Galima žaisti bet kokiu oru, jis tinka bet kokio amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms. Žaidimas žavus savo džentelmeniška etika.

Optimalus žaidėjų skaičius 4–6, vienu metu gali žaisti iki 10 žmonių. Yra galimybė priimti iki 45 žaidėjų.

Kolekcijoje po atviru dangumi sukaupta šimtai eksponatų: 214 girnapusių, 64 dubenuotieji akmenys, 7 „pėduotieji“ akmenys, 2 akmenys–riboženkliai bei malūno krumpliaračių ekspozicija. Juos per daugybę metų surinko kraštotyrininkas Antanas Stapulionis. Didelės ir mažos girnapusės mena senovinį grūdų malimo amatą – tiek malūnuose, tiek namuose. O dubenuotieji akmenys – tai senosios baltų religijos palikimas. Baltai juos naudojo apeigų metu, garbindami savo dievybes. Pagoniškojo laikotarpio akmenys vėlesniais amžiais buvo pritaikyti ūkio reikmėms: trynimui, spaudimui, namo slenksčiui, pamatams ir kt. Tačiau tikroji jų paskirtis ir naudojimas nėra pamirštas ir mūsų dienomis.

Dvareliškių bravoras puoselėja šeimos ir Pasvalio krašto aludarystės tradicijas. Užsukę visada galėsite pasimėgauti tradiciniu alumi, kuris turi Tautinio paveldo sertifikatą, tamsiu alumi, dėdės Juozo alumi bei salykline gira.

Raubonių vandens malūnas-karšykla-verpykla – vandens malūnas su grūdų malimo ir vilnos apdirbimo technologine įranga.

Vedame ekskursijas „Raubonių melnyč“ ir „Vilnos kelias“, kurių trukmė iki 1 val.

Vilnos vėlimo mokymai – „tapukų“ arba pirties kepurių vėlimas ir kt. gaminiai. Galima įsigyti vilnos karšinio, veltinių ir kt. vilnos gaminių. Trukmė 4–5 val.

Vedame vilnos vėlimo mokymus. Kviečiame apsilankyti vilnos pirtyje. Veltinio pirtis su pirtininko paslauga, trukmė 3–4 val. Krosnyje keptos bandelės, Tatulos upės mėtų arbata, kava.

Lankytojai supažindinami su ūkio gyvūnais, jų auginimo ir rūšies ypatumais, gyvūnus galima liesti bei maitinti, vyksta jojimo žirgais pamokos. Galima švęsti privačias šventes. Edukacija vyksta atviroje erdvėje, su lankytojais visada yra edukatorius arba jojimo treneris. Infrastruktūra iš dalies pritaikyta žmonėms su spec. poreikiais.

Dalyvių skaičius: Iki 30 asm.

Piešinys skirtas broliams Vileišiams.

Pasvalio krašto tapatumas neatsiejamas nuo garsiųjų lietuvybės gaivintojų brolių Vileišių. Turbūt apie šiuos įžymius brolius yra girdėjęs kiekvienas, tačiau retas žino, kad jų vaikystė prabėgo mažame Pasvalio rajono kaime – Mediniuose.

Tai dvi apsikabinusios figūros, simbolizuojančios brolybę, draugystę, tam tikrą laiko sąsają. Viena figūra atspindi šiuolaikinį žmogų, jaunimą, ir yra grafiškai spalvota. Kita atspindi praeitį, istoriją – brolius Vileišius. Pastarosios figūros vidus, tai vieno iš brolių Vileišių kostiumo dalis, atkurta pagal turėtą fotografiją. Pats gatvės meno kūrinys yra skirtas žiūrėti iš toli, todėl geriausia stebėjimo vieta – kitas Lėvens upės krantas.

Piešinys skirtas Pasvalio krašto lakūnams – Vytautui Lapėnui, Eugenijui Malinauskui, Jonui Pyragiui. Tarp žemės ir dangaus, tarp gyvybės ir mirties gyvenę lakūnai visą gyvenimą liko ištikimi savo aistrai – skraidymui.

Skrydžio laisvę atspindintis vanagas, tarsi padalintas pusiau. Perėjimas iš natūralių spalvų į raudoną lyg perėjimas tarp gyvybės ir mirties. Nors šių žmonių nebėra mūsų tarpe, tačiau jie visada buvo ir liks gyvi prisiminimuose… Ištrupančios vanago plunksnos – griežtesnių geometrinių formų, primena sudužusio lėktuvo nuolaužas. Susižeidus, lakūnai dažniausiai pakildavo kaip feniksai vedini noro pajusti skrydžio jėgą vis dar ir dar… Piešinyje tai atsispindi raudonos spalvos perėjimu į geltoną.

Kylantis vanagas žvelgia į dangų kaip žvelgė kadaise lakūnai – V. Lapėnas, E. Malinauskas, J. Pyragius. Pažvelgus į vanagą galima pajusti skrydžio laisvę ir prisiminti tuos, be kurių šiandien žymiai tuščiau… 

Piešinio idėjos autorius, menininkas Tadas Šimkus (studija „Gyva grafika“).