Aplankykite

Siūlome platų kanceliarinių ir biuro prekių asortimentą, parduodame suvenyrus su lietuviška atributika, bižuterijos, galanterijos gaminius. Prekiaujame žaislais, dviračiais ir jų detalėmis. Atliekame spausdinimo, laminavimo, įrišimo paslaugas.

Daujėnų naminė duona kepama pagal seną šeimos receptą tik iš ruginių miltų, tešlą natūraliai rauginant mediniuose kubiluose. Ji neturi cheminių priedų, išsaugo daug natūralių, vertingų medžiagų, todėl yra nepakeičiamas sveikos mitybos produktas.

Daug metų kepdami duoną, gamindami pyrago ir konditerijos gaminius bei girą pagal krašto šeimininkių receptus, išsaugojame krašto kulinarinį paveldą.

Susipažinsite su vynu, jo istorija ir gamyba. Vynuogininkyste bei vyndaryste vynuogių ūkio šeimininkas užsiima daugiau nei 30 metų. Turi patirties auginant ne vieną šimtą vynuogių veislių. Jo kolekcijoje daugiau nei 50 rūšių autorinių vynų, kurių paragauti kasmet atvyksta ne vienas tūkstantis žmonių. Kviečiame aplankyti vynuogyną bei vyninę bei iš naujo atrasti vyno kultūrą. Unikali patirtis bei tarptautinis pripažinimas pakeis Jūsų sampratą apie lietuvišką vyndarystę.

Degustacija suaugusiems. Degustacijos metu pateikiama užkandžių. Užsakomos privačios šventės – mergvakariai, bernvakariai, gimtadieniai. Yra degustacijų salė, kuriamas vyno muziejus.

Dalyvių skaičius:  5–50 asm.

Trukmė: 1,5 val.

Būtina išankstinė registracija!

Kavinė įsikūrusi Pasvalio sporto mokykloje. Kviečiame paragauti mėsainių, picų, kepsnių, blynelių, salotų, makaronų bei įvairiausių užkandžių. Yra galimybė maistą užsisakyti išsinešimui.

Vietų skaičius: 25

Nuolat atnaujinama gamybos bazė skatina „Alsteka“ aludarius kurti naujas alaus rūšis, kurios patenkintų kintančius vartotojų poreikius. Alaus darykla dirba pagal naujausias technologijas, tačiau neatsisako senovės lietuvių naudotos receptūros iš miežinio salyklo, apynių ir tyro vandens, taip pabrėžiant senąsias Pasvalio krašto aludarystės tradicijas ir patirtį. Siūlome platų šviesaus ir tamsaus alaus asortimentą, todėl kiekvienas alaus mėgėjas ras sau labiausiai patinkantį skonį.

Šeimos alaus verslo įmonė, gyvuojanti jau antrą dešimtį. Ją įkūrė Algimantas ir Aldona Rimkevičiai 1994 metais Joniškėlyje. Alaus darymo technologijas, bei tradicijas Algimantas perėmė iš savo dėdės Antano. Įmonės veiklos pradžioje buvo gaminamas nefiltruotas alus mediniuose kubiluose, mūsų krašte dar vadinamas „moliu“. Keičiantis vartotojų poreikiui, įmonėje buvo įdiegtos naujos technologijos, modernizuota gamyba, rekonstruotos patalpos. Taip joniškėlietiškas „molis“ virto filtruotu alumi.

Gaminių galima įsigyti internetinėje parduotuvėje https://joalda.lt/parduotuve/ bei šventinėse mugėse.

Kviečiame apsilankyti autentiškoje, šeimos aludarystės tradicijas puoselėjančioje alaus darykloje ir iš arti susipažinti su aukštaitiško alaus skonio įvairovėmis. Degustacijos ir ekskursijos darykloje metu turėsite unikalią galimybę iš pirmų lūpų išgirsti, kaip gimė alaus darykla JOALDA, kokie alaus gamybos principai buvo anksčiau, kokius modernius sprendimus dabar taikome savo gamykloje.

Alaus gerbėjams siūlome:

Ekskursijas alaus darykloje.Alaus degustacijas. Jos organizuojamos individualioms grupėms.Kviečiame apsilankyti mūsų degustaciniame bare, rengiant asmeninius vakarėlius, bernvakarius ir kitas šventes!Pasirūpinsime:MaitinimuŠventės programaDekoracijomis

Būtina išankstinė registracija!

Lankytojus supažindiname su naminio alaus gamyba, aplankome muziejų, seklyčioje vaišinamės pyragu, namine duona ir ragaujame trijų rūšių alaus. Dainuojame liaudies dainas.

Dalyvių skaičius: 20–40 asm.

Būtina išankstinė registracija!

Trumpalaikė ir ilgalaikė automobilių nuoma.

Dvi pobūvių salės. Didžiojoje salėje patogiai gali jaustis iki 50 žmonių, mažojoje salėje – klėtyje iki 20–25 žmonių. Kambariai: dviviečiai,  keturviečiai,  penkiaviečiai, devynvietis, dalis kambarių yra atskirai nuo pobūvių salės pastato. Nakvynės vietų skaičius – 40.

Maitinimas

Užsakomieji pobūviai/pavieniai užsakymai

Kambarių patogumai

PatalynėBevielis internetasDušasTV

Papildomos paslaugos

KubilasPirtisTinklinio aikštelėTvenkinysAutomobilių stovėjimo aikštelė

Piliakalnis yra dviejų upių santakoje. Iš šiaurės jį juosia Tatula, iš pietų ir pietvakarių – Ūgės upė. Piliakalnio aikštelė trikampė, apie 60 m ilgio, aikštelę juosia gynybinių pylimų liekanos. Šoniniai šlaitai apie 9 m aukščio, beveik statmeni, ardomi upių tėkmių.  Piliakalnis įrengtas ir apgyventas IX-XI a. Čia stovėjusi žiemgalių medinė pilis buvo Šiaurės Lietuvos gynybinės sistemos dalis. Archeologiniai tyrimai parodė, kad pastatuose buvo akmenų krosnys, smėlio sluoksnio grindys, kiemas grįstas akmenimis. XIII a. šaltiniai nemini Ąžuolpamūšės piliakalnio, tačiau čia vis dar gyveno žmonės, kadangi netoliese yra kapinynas. Tik XIII a. pabaigoje vokiečių ordinui nukariavus Žiemgalą paskutinieji gyventojai apleido šį kraštą ir gyvenimas Ąžuolpamūšėje nutrūko. 

Legendos. Viena legenda sako, kad ant piliakalnio buvęs dvaras, kuris prasmego. Pirmą Velykų dieną čia gyvenęs ponas varė savo baudžiauninkus žemę arti. Kai šie grįžo iš darbų, dvaro neberado. Dabar kas naktį išeinančios dvi mergaitės, nulipančios laiptais prie vandens ir mazgojančios nosines ir lėkštes. Gaidžiams užgiedojus jos tuoj pranyksta. Eidami pro kalną žmonės neramiai suklūsta išgirdę po žeme gaidžius giedant, dalgius plakant, varpus skambant.

Kita legenda liudija, jog kartą prie piliakalnio vyrai naktigonėje ganė arklius, sėdėjo prie laužo. Staiga nuo kalno atėjo gražus ponaitis su lazdele, pasisveikino ir prisėdo pasišildyti. Vienas vyras jam pasiūlė uostomo tabako. Ponaitis paėmė, bet uostė ne pro nosį, o pro burną. Tada vyrai pamatė, kad jo nosis be šnervių. Kai sugiedojo gaidžiai, ponaitis pakilo ir nuėjo atgal į kalną. Netrukus pasigirdo trenksmas ir vyrai staiga buvo apipilti vandeniu. Taip įvairiausiais bauginimais piliakalnis gynėsi nuo niokotojų bei saugojo savo paslaptis.

Grupinis ir individualus plaukimas baidarėmis. Vieno plaukimo metu gali plaukti iki 20 suaugusių asmenų ir 10 vaikų (iki 7 metų). Visos baidarės turi vaikams integruotą sėdynę viduryje.

Plaukimas baidarėmis galimas Mūšos ir Lėvens upėmis, kuriomis plaukiant atsiveria gražus kraštovaizdis, lankytinos vietos. Prieš plaukimą pravedama saugaus plaukimo instrukcija (atsakingas asmuo Paulius Traškevičius), pasirūpinama transportavimu iš numatytos vietos.

Ant Lėvens upės kranto malūnas stovi nuo 1764 m. Tai vienas seniausių vandens malūnų Lietuvoje. Anais laikais sukosi trejos girnos, veikė vilnų karšykla. Sovietmečiu malūnas buvo apleistas, įgriuvo stogas, pradėjo griūti akmenų mūro sienos. 9 dešimtmetyje jį atstatė Pasvalio melioracijos statybos valdyba, įsirengė pobūvių salę. Šiuo metu pastatas priklauso privačiam asmeniui. Malūno aplinkoje įrengta senovinės ūkio technikos, etnografinių buities rakandų ekspozicija. Užsukti kviečia svečių namai, erdvė šeimos šventėms ir kitoms iškilmėms.

Valstybinės reikšmės hidrologinis gamtos paminklas. Šaltinis unikalus savo aštriu kvapu ir šleikščiu skoniu. Upelio dugno akmenėliai ir pakraščių žolė tokia balta, kad šaltinis pramintas Baltuoju. Jo vanduo skaidrus, bespalvis, turi aštrų sieros vandenilio kvapą, nemalonaus skonio, nes jame daug sulfatų (gipso) ir kitų cheminių junginių.

Svirties pagalba galima iš rentinio pasisemti vandens.

„Kad ši diena liktų įamžinta, kiekvienas vešim ką nors pakelės paminklams. Po akmenį, kaip savo nelaisvę, sumesim į krūvas, kad sumūrytume į aukurą… Gal žemės maišelį – kad senovės papročiu pilkapį supiltume… Gal kryžių…“ (Rašytojas Kazys Saja, 1989 m. rugpjūčio 17 d.). Pirmuosius kryžius Baltijos kelio akcijos dieną 1989 m. rugpjūčio 23-ąją čia pastatė Pasvalio, Joniškėlio žmonės, kaimynai iš Pakruojo, svečiai iš Kretingos, Akmenės, Mosėdžio. Taip jie įprasmino savo ryžtą siekti laisvės. Vėliau kryžiai čia buvo statomi įvairioms svarbioms progoms atminti. Šiandien slėnyje stovi 14 kryžių.