Lankytinos vietos Pasvalio mieste

„Kad ši diena liktų įamžinta, kiekvienas vešim ką nors pakelės paminklams. Po akmenį, kaip savo nelaisvę, sumesim į krūvas, kad sumūrytume į aukurą… Gal žemės maišelį – kad senovės papročiu pilkapį supiltume… Gal kryžių…“ (Rašytojas Kazys Saja, 1989 m. rugpjūčio 17 d.). Pirmuosius kryžius Baltijos kelio akcijos dieną 1989 m. rugpjūčio 23-ąją čia pastatė Pasvalio, Joniškėlio žmonės, kaimynai iš Pakruojo, svečiai iš Kretingos, Akmenės, Mosėdžio. Taip jie įprasmino savo ryžtą siekti laisvės. Vėliau kryžiai čia buvo statomi įvairioms svarbioms progoms atminti. Šiandien slėnyje stovi 14 kryžių.

Kape palaidoti šeši Lietuvos kariai, žuvę 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovose. Žuvusiųjų garbei Pasvalio šauliai 1937 m. pastatė rausvo granito antkapinį paminklą – kryžių. Prasidėjus Atgimimui, 1988 m. ir vėliau, ši vieta buvo emocinis patriotizmo židinys. Į kapines keliaudavo eisenos iš bažnyčios, prie kapo buvo minimos valstybinės šventės, savanoriai prisiekdavo atkurtai Lietuvos valstybei. Karių kapą rasite paėjėję pagrindiniu taku, kairėje pusėje, jis aptvertas aukšta metaline tvorele. 1919 m. Pasvalio miestą ir apylinkes nuo bolševikų gynė legendinis Joniškėlio partizanų „mirties batalionas“, vėliau išaugęs į Lietuvos kariuomenės 9 pėstininkų pulką. Būtent šio pulko kariai ilsisi kapinėse.

Senojo Lėvens tilto apžvalgos aikštelėje stovi interaktyvi legendinio muzikanto Antanėlio skulptūra. Skulptūra – tai ne tik forma, bet ir turinys. Palietus dešiniąją plaštaką Antanėlis pasakoja (Jono Nainio balsu) apie gražiausias Pasvalio vietas, palietus kairiąją – prabyla aktorės Olitos Dautartaitės balsu ir seka savo legendą. O pridėjus delną prie Antanėlio rūbų sagos pasigirsta poeto Vlado Braziūno pasvalietiška tarme skaitomos eilės apie senąjį Lėvens tiltą. Antanėlio skulptūrą miestui padovanojo Pasvalio krašto muziejaus kolektyvas.

Petras Vileišis – kovotojas už lietuviškos spaudos laisvę, švietėjas, verslininkas, lietuvybės gaivintojas, kultūros ir meno rėmėjas, valstybininkas… Jo gimtinė Medinių kaime netoli Pasvalio. Didžiąją gyvenimo dalį P. Vileišis paskyrė inžinerinei veiklai – tiltų statybai visoje Rusijos imperijoje. Pasvaliečiai atidavė pagarbą savo garsiajam kraštiečiui. 1935 m. jo vardu pavadinta miesto gimnazija, ką tik persikėlusi į naujuosius rūmus. Tuo pačiu laiku šalia iškilo paminklas, simbolizuojantis P. Vileišį ne kaip inžinierių, bet kaip nenuilstantį lietuvybės gaivintoją. Paminklą sukūrė skulptorius Vincas Grybas.

Šioje vietoje susitikdavo knygnešių keliai, netoliese esančiame mediniame name dar išlikę autentiškos knygų slėptuvės, įrengtos sienose. Pasvalio kraštas garsėjo knygnešiais, čia daugsyk lankėsi knygnešių karaliumi pramintas Jurgis Bielinis. Net aštuoni Pasvalio krašto knygnešiai įrašyti Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje iškilusioje Knygnešių sienelėje. Stogastulpio autorius skulptorius Arūnas Grušas.

Akių ligų specialistas savo karjerą pradėjo XX a. pradžioje kaip karo gydytojas Rusijos–Japonijos ir Pirmajame pasauliniame karuose. Nepriklausomoje Lietuvoje daug nuveikė, kad jo sritis taptų prioritetine. Tyrė akių ligų diagnostiką, gydymą ir profilaktiką. P. Avižonio rūpesčiu 1930 m. Kaune įkurta Akių klinika. Bendravo su žinomais to meto lietuvių visuomenės veikėjais. Paminklas stovi  profesoriaus vardu pavadintoje gatvėje, prie Pasvalio krašto muziejaus. Autorius – skulptorius Algirdas Bosas, fundatorė – P. Avižonio dukra Birutė Blaževičienė.

1557 m. Pasvalyje Žygimantas Augustas  pasirašė tris svarbias istorines sutartis su Livonijos ordinu, taip išgarsindamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakraščio miestelį. Pasvalio centre stovintis 5 metrų aukščio granito postamentas su Žygimanto Augusto bronziniu biustu yra vienintelis Lietuvoje paminklas šiam valdovui. Jo pastatymą inicijavo ir finansavo Pasvalio krašto garbės pilietis, verslininkas dr. Pranas Kiznis. Paminklą sukūrė ukrainiečių skulptoriai Borisas Krylovas ir Olesis Sydorukas, talkinant menininkui Rimantui Dichavičiui.

Išeivijos poetas po ilgų klajonių pagaliau sugrįžo į gimtinę ir sveikina lankytojus pačioje Pasvalio širdyje – Svalios ir Lėvens upių santakoje! B. Brazdžionis – istorinė figūra, simbolizuojanti lietuvių kultūros atsparumą ir pasipriešinimą Sovietų Sąjungos okupacijos metais. Ne veltui B. Brazdžionis vadinamas lietuvių tautos laisvės šaukliu. Granito postamentas tarsi geležinė uždanga skyla skambant garsiajam „Šaukiu aš tautą!“. Tai dovana miestui ir kultūrai, kurią pasvaliečiams įteikė kraštietis, įvairių kultūros ir istorijos projektų mecenatas dr. Pranas Kiznis. Paminklo autoriai: Rimantas Dichavičius ir ukrainiečiai Borisas Krylovas bei Olesis Sydorukas.

Miesto centre nuo pat pradžių virė triukšmingas gyvenimas – čia buvo turgaus aikštė bei krautuvės. Aikštėn subėgančios gatvės per amžius suformavo unikalų miesto planą, kuris šiandien yra pripažintas kaip urbanistinis paveldas. Aikštės pakraščiuose išlikę XX a. pradžios pastatai ir akmenimis grįsta siaura gatvelė, pro raudonų plytų špitolę vedanti link senojo medinio tilto vietos.

Šioje vietoje keletą amžių buvo laidojami žydų tautybės žmonės, gyvenę Pasvalio mieste ir apylinkėse. 1941 m. Holokausto metu sunaikinus žydų bendruomenę kapinės tapo nenaudojamos. Sovietmečiu jos buvo sunaikintos, išliko tik keli buvusių antkapinių paminklų fragmentai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę kapinių vietoje pastatytas paminklas. Šiandien tai Svalios slėnio parko teritorija.

Beveik šimtą metų Pasvalys buvo geležinkelių miestas. Siauručiais bėgiais riedėjo keleiviniai ir krovinių vagonai. XX a. 5 dešimtmetyje čia prasidėjo Pasvalio krašto žmonių kelias į Sibiro tremtį. Jie buvo išvežti gyvuliniais vagonais. Tragediją mena atminimo skveras. Kompoziciją sukūrė skulptorius Valius Remeika.