Lankytinos vietos Pasvalio mieste

Senojo Lėvens tilto apžvalgos aikštelėje stovi interaktyvi legendinio muzikanto Antanėlio skulptūra. Skulptūra – tai ne tik forma, bet ir turinys. Palietus dešiniąją plaštaką Antanėlis pasakoja (Jono Nainio balsu) apie gražiausias Pasvalio vietas, palietus kairiąją – prabyla aktorės Olitos Dautartaitės balsu ir seka savo legendą. O pridėjus delną prie Antanėlio rūbų sagos pasigirsta poeto Vlado Braziūno pasvalietiška tarme skaitomos eilės apie senąjį Lėvens tiltą. Antanėlio skulptūrą miestui padovanojo Pasvalio krašto muziejaus kolektyvas.

Petras Vileišis – kovotojas už lietuviškos spaudos laisvę, švietėjas, verslininkas, lietuvybės gaivintojas, kultūros ir meno rėmėjas, valstybininkas… Jo gimtinė Medinių kaime netoli Pasvalio. Didžiąją gyvenimo dalį P. Vileišis paskyrė inžinerinei veiklai – tiltų statybai visoje Rusijos imperijoje. Pasvaliečiai atidavė pagarbą savo garsiajam kraštiečiui. 1935 m. jo vardu pavadinta miesto gimnazija, ką tik persikėlusi į naujuosius rūmus. Tuo pačiu laiku šalia iškilo paminklas, simbolizuojantis P. Vileišį ne kaip inžinierių, bet kaip nenuilstantį lietuvybės gaivintoją. Paminklą sukūrė skulptorius Vincas Grybas.

Šioje vietoje susitikdavo knygnešių keliai, netoliese esančiame mediniame name dar išlikę autentiškos knygų slėptuvės, įrengtos sienose. Pasvalio kraštas garsėjo knygnešiais, čia daugsyk lankėsi knygnešių karaliumi pramintas Jurgis Bielinis. Net aštuoni Pasvalio krašto knygnešiai įrašyti Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje iškilusioje Knygnešių sienelėje. Stogastulpio autorius skulptorius Arūnas Grušas.

Akių ligų specialistas savo karjerą pradėjo XX a. pradžioje kaip karo gydytojas Rusijos–Japonijos ir Pirmajame pasauliniame karuose. Nepriklausomoje Lietuvoje daug nuveikė, kad jo sritis taptų prioritetine. Tyrė akių ligų diagnostiką, gydymą ir profilaktiką. P. Avižonio rūpesčiu 1930 m. Kaune įkurta Akių klinika. Bendravo su žinomais to meto lietuvių visuomenės veikėjais. Paminklas stovi  profesoriaus vardu pavadintoje gatvėje, prie Pasvalio krašto muziejaus. Autorius – skulptorius Algirdas Bosas, fundatorė – P. Avižonio dukra Birutė Blaževičienė.

1557 m. Pasvalyje Žygimantas Augustas  pasirašė tris svarbias istorines sutartis su Livonijos ordinu, taip išgarsindamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakraščio miestelį. Pasvalio centre stovintis 5 metrų aukščio granito postamentas su Žygimanto Augusto bronziniu biustu yra vienintelis Lietuvoje paminklas šiam valdovui. Jo pastatymą inicijavo ir finansavo Pasvalio krašto garbės pilietis, verslininkas dr. Pranas Kiznis. Paminklą sukūrė ukrainiečių skulptoriai Borisas Krylovas ir Olesis Sydorukas, talkinant menininkui Rimantui Dichavičiui.

Išeivijos poetas po ilgų klajonių pagaliau sugrįžo į gimtinę ir sveikina lankytojus pačioje Pasvalio širdyje – Svalios ir Lėvens upių santakoje! B. Brazdžionis – istorinė figūra, simbolizuojanti lietuvių kultūros atsparumą ir pasipriešinimą Sovietų Sąjungos okupacijos metais. Ne veltui B. Brazdžionis vadinamas lietuvių tautos laisvės šaukliu. Granito postamentas tarsi geležinė uždanga skyla skambant garsiajam „Šaukiu aš tautą!“. Tai dovana miestui ir kultūrai, kurią pasvaliečiams įteikė kraštietis, įvairių kultūros ir istorijos projektų mecenatas dr. Pranas Kiznis. Paminklo autoriai: Rimantas Dichavičius ir ukrainiečiai Borisas Krylovas bei Olesis Sydorukas.