Lankytinos vietos Pasvalio mieste

„Kad ši diena liktų įamžinta, kiekvienas vešim ką nors pakelės paminklams. Po akmenį, kaip savo nelaisvę, sumesim į krūvas, kad sumūrytume į aukurą… Gal žemės maišelį – kad senovės papročiu pilkapį supiltume… Gal kryžių…“ (Rašytojas Kazys Saja, 1989 m. rugpjūčio 17 d.). Pirmuosius kryžius Baltijos kelio akcijos dieną 1989 m. rugpjūčio 23-ąją čia pastatė Pasvalio, Joniškėlio žmonės, kaimynai iš Pakruojo, svečiai iš Kretingos, Akmenės, Mosėdžio. Taip jie įprasmino savo ryžtą siekti laisvės. Vėliau kryžiai čia buvo statomi įvairioms svarbioms progoms atminti. Šiandien slėnyje stovi 14 kryžių.

Kape palaidoti šeši Lietuvos kariai, žuvę 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovose. Žuvusiųjų garbei Pasvalio šauliai 1937 m. pastatė rausvo granito antkapinį paminklą – kryžių. Prasidėjus Atgimimui, 1988 m. ir vėliau, ši vieta buvo emocinis patriotizmo židinys. Į kapines keliaudavo eisenos iš bažnyčios, prie kapo buvo minimos valstybinės šventės, savanoriai prisiekdavo atkurtai Lietuvos valstybei. Karių kapą rasite paėjėję pagrindiniu taku, kairėje pusėje, jis aptvertas aukšta metaline tvorele. 1919 m. Pasvalio miestą ir apylinkes nuo bolševikų gynė legendinis Joniškėlio partizanų „mirties batalionas“, vėliau išaugęs į Lietuvos kariuomenės 9 pėstininkų pulką. Būtent šio pulko kariai ilsisi kapinėse.

Miesto centre nuo pat pradžių virė triukšmingas gyvenimas – čia buvo turgaus aikštė bei krautuvės. Aikštėn subėgančios gatvės per amžius suformavo unikalų miesto planą, kuris šiandien yra pripažintas kaip urbanistinis paveldas. Aikštės pakraščiuose išlikę XX a. pradžios pastatai ir akmenimis grįsta siaura gatvelė, pro raudonų plytų špitolę vedanti link senojo medinio tilto vietos.

Šioje vietoje keletą amžių buvo laidojami žydų tautybės žmonės, gyvenę Pasvalio mieste ir apylinkėse. 1941 m. Holokausto metu sunaikinus žydų bendruomenę kapinės tapo nenaudojamos. Sovietmečiu jos buvo sunaikintos, išliko tik keli buvusių antkapinių paminklų fragmentai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę kapinių vietoje pastatytas paminklas. Šiandien tai Svalios slėnio parko teritorija.

Beveik šimtą metų Pasvalys buvo geležinkelių miestas. Siauručiais bėgiais riedėjo keleiviniai ir krovinių vagonai. XX a. 5 dešimtmetyje čia prasidėjo Pasvalio krašto žmonių kelias į Sibiro tremtį. Jie buvo išvežti gyvuliniais vagonais. Tragediją mena atminimo skveras. Kompoziciją sukūrė skulptorius Valius Remeika.