Aplankykite

Pirmasis tiltas šioje vietoje labai skyrėsi nuo dabartinio. Jis buvo medinis, pastatytas 1920 m. Prigijęs „Laisvės“ tilto pavadinimas ilgam įsitvirtino vietos gyventojų sąmonėje. Medinis tiltas išstovėjo tik šešerius metus. Srauni ir vandeninga Mūšos upė nuolat niokojo medines dalis, o ledų sangrūdos kiekvieną pavasarį grasindavo tiltą nugriauti. 1926 m. ledonešis pasiekė apatines tilto dalis ir smarkiai pažeidė konstrukcijas. Tiltas įlinko ir juo važiuoti tapo pavojinga. 

1927 m. Mūšos krantus sujungęs naujas gelžbetoninis tiltas tapo Ustukių kaimo simboliu. Tai vienas gražiausių Pasvalio krašto statinių. Jį suprojektavo anykštėnas Pranas Markūnas. 1927 m. liepos 29 d. tilto atidarymo iškilmėse dalyvavo prezidentas Antanas Smetona. Tiltas buvo pavadintas jo vardu. Ustukių bendruomenės iniciatyva virš tilto nuolat plazda Lietuvos valstybinė vėliava.

Manoma, kad XVII a. pirmoje pusėje Pumpėnuose galėjo stovėti nedidelė bažnytėlė. Tačiau tikslesnės yra žinios, kad ne vėliau kaip 1665 m. dvarininkai Jurgis ir Povilas Zavadskiai miestelyje įkurdino karmelitų vienuolius ir jiems pastatė maldos namus. 1770 m. šventovė ir visas vienuolyno kompleksas sudegė. Neilgai trukus, 1797-aisiais, nelaimė pasikartojo – supleškėjo vienuolių lėšomis atstatyti pastatai. Atėjo laikas Pumpėnuose turėti mūrinę bažnyčią. Kad parapijiečiai galėtų susirinkti maldai, karmelitai įrengė laikiną statinį iš molio, dengtą šiaudais (šopa). Pagaliau 1818 m. baigta statyti dabartinė akmenų ir plytų mūro bažnyčia. Pumpėnuose tuomet gyveno 5 vienuoliai karmelitai, jie turėjo jurisdiką miestelyje. Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia vienuolyną uždarė, bet vienuolyno pastatas liko parapijai. 1898 m. įrengti 20 registrų vargonai.

Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, turi ir klasicizmo bruožų, stačiakampio plano, halinė, bebokštė. Vidus 3 navų, skliautuotas. Į šventoriaus tvorą įkomponuota akmenų mūro varpinė.

Pumpėnų miestelyje vėjo malūnas pastatytas 1925 m. Jonas Kulalis čia investavo Amerikoje uždirbtą savo kapitalą. Investicijų būta nemenkų, pastato liemuo sumūrytas iš raudonų plytų, pamatai iš skaldytų lauko akmenų. Lietuvą okupavę sovietai malūną nacionalizavo, o šeimininką ištrėmė į Sibirą. Kolūkio laikais girnas jau suko elektra, tad sparnai supuvo ir nukrito. 9 dešimtmetyje bandyta pastatą restauruoti, pritaikyti pobūviams, muziejui, tačiau pasikeitus politinei santvarkai to nespėta padaryti. Privatizuotame malūne keletą metų veikė kavinė, paskui jis du dešimtmečius stovėjo tuščias. Valstybės saugomo objekto statusą turintį malūną vėl išgarsino naujieji jo šeimininkai – VšĮ „Būk geresnis“. Iniciatyvaus jaunimo organizacija sėkmingai surinko lėšas, reikalingas tvarkybos darbų projekto parengimui. Simbolines plytas įsigijo ir taip malūną parėmė įstaigos, organizacijos, bendruomenės bei pavieniai asmenys. Parengtas projektas buvo palankiai sutiktas visuomenėje, jį įvertino specialistai ir rekomendavo skirti valstybinį finansavimą. Jeigu viskas vyks sėkmingai, malūno atkūrimo darbai turėtų būti baigti pasitinkant šimtąsias jo istorijos metines.

Mūrinis sinagogos pastatas iškilo 1913 m. vietoj sudegusios medinės žydų šventovės. Sinagoga buvo ne tik dvasinio, bet ir kultūrinio, visuomeninio Pušaloto žydų gyvenimo centras, čia vykdavo bendruomenės susirinkimai. Lėšas statybai surinko JAV gyvenantys tautiečiai.

Su sinagogos statybomis susijęs tragiškas epizodas. Iš už Atlanto atkeliavusius pinigus saugojo vaistininkas ir kartu rabinas Reuvenas Brogas. Naktį į namus įsiveržę žudikai nužudė rabiną, jo žmoną, sunkiai sužeidė sūnų. Jaunėlis Israelis miegojo kitame kambaryje. Šeimos tragediją išgyvenusius anūkus užaugino Panevėžyje gyvenusi jų senelė. Suaugęs Israelis Brogas išvyko į Izraelį, jo sūnus pasikeitė protėvių pavardę ir tapo Ehudu Baraku. Tarptautinėje politikoje šis vardas gerai žinomas: Izraelio ministras pirmininkas, gynybos, užsienio reikalų, kitų ministerijų vadovas.

Sovietmečiu sinagogoje veikė kolūkio pieninė, konservų fabrikas, dirbtinių odų cechas, malūnas.

Pušaloto sinagoga – vieninteliai pilnai išlikę žydų maldos namai Pasvalio rajone.

Medinė liaudies architektūros formų bažnyčia pastatyta 1853 m. Vėliau dvarininko Pranciškaus Karpio ir parapijiečių lėšomis ji buvo padidinta, pastatyta mūrinė varpinė. 1855–1862 m. Pušalote klebonavo žymusis lietuvių tautosakos rinkėjas ir tyrinėtojas Antanas Juška. Jis atnaujino bažnyčią, pastatė kleboniją. 1882 m. įrengti vargonai. Spaudos draudimo laikotarpiu kunigas Jonas Jaskevičius organizavo lietuviškos spaudos platinimą, globojo slaptas lietuviškas mokyklas, pastatė prieglaudą. Nepriklausomybės kovų metais 1919–1920 m. J. Jaskevičius aktyviai veikė Joniškėlio partizanų bataliono Pušaloto kuopoje, palaidotas šventoriuje.

Tikrojo jo pavardė Albinas Vaitkus. 1941 m. jis dirbo Pasvalio bibliotekos vedėju, svariai prisidėjo kuriant miesto kultūrinį gyvenimą. Bibliotekoje jo atminimui skirta moderni ekspozicija, kuri tarsi atkartoja sudėtingą rašytojo gyvenimo kelią nuo vaikystės Gruzdžių sodžiuje, per Pasvalį, karo metų klajones iki veiklos išeivijoje. Ekspozicijoje – rašytojo autentiškos knygos, rašomasis stalas, rašomoji mašinėlė, pypkių kolekcija bei daugybė kitų jo naudotų daiktų. Ekspozicija interaktyvi, terminale įdiegti žaidimai, dėlionės, viktorinos. Siūlomi edukaciniai užsiėmimai.

Kulinarinio paveldo edukacija, kurioje išmoksite suraityti tikrus, raubonietiškus „virtienius“, paragausite pagal senovinius receptus paruoštų skanėstų, bei Tatulos upės mėtų arbatos. Sočiai ir skaniai pavalgę, pabendrausite skambant tradicinei aukštaitiškai muzikai – armonikos garsams.

Dalyvių skaičius: 10–30 asm.

Trukmė: nuo 2 iki 3 val.

Būtina išankstinė registracija!

Raubonių parkas įsikūręs šalia vaizdingo Raubonių piliakalnio, patogioje susisiekimo vietoje šalia Via Baltija automagistralės. Dinozaurų, drakonų ir milžiniškų vabalų parke pamatysite daug natūralaus dydžio riaumojančių dinozaurų, bei judančių drakonų. Tarzano take išvysite gyvūnus iš viršaus. Smagios pramogos, atrakcionai šeimoms, grupėms, komandiniai žaidimai. Galima Švęsti privačias šventes. Parkas talpina iki 500 žmonių.

Raubonių sodyba „Tatulos vingiai“ įsikūrusi ant Tatulos upės kranto, nuostabios gamtos apsuptyje.

Turime dvi sales: mažąją ir didžiąją, jose galima švęsti įvairias šventes – vestuves, gimtadienius, jubiliejus, krikštynas, įmonių gimtadienius, rengti konferencijas, seminarus, stovyklas, minėti svarbias progas.

Didžiojoje salėje galime priimti virš 100 žmonių. Nakvynės vietų skaičius – 50.

Mažojoje salėje rekomenduojama švęsti iki 30 asmenų. Nakvynės vietų skaičius – 30.

Maitinimas

Užsakomieji pobūviai/pavieniai užsakymaiMaisto pristatymasStalų serviravimas

Kambarių patogumai

PatalynėDušasTV

Papildomos paslaugos

PirtisKubilasŽaidimų aikštelė vaikamsKrepšinio aikštelėBatutasAutomobilių stovėjimo aikštelė

Raubonių kaime vandens malūnas pirmą kartą paminėtas 1775 m. Medinis malūnas stovėjo prie Tatulos upės ir priklausė carinės Rusijos armijos generolo barono Ulricho Sakeno valdomam Raudonpamūšės dvarui. XIX a. antroje pusėje Raubonių malūną valdė baronas Liudvikas fon Ropas. Greičiausiai jis ir pastatė dabartinį raudonų plytų pastatą. 1907 m. latvis Jonas Ribė nupirko ir pastatė vilnų karšimo ir verpimo įrenginius, taip išplėsdamas įmonės teikiamas paslaugas. Aplink Raubonis dideliu spinduliu kitos tokios įmonės nebuvo. Vėliau žydas Chackelis Zivas įrengė naują galingą anglišką ir švedišką techniką: karštuvus, verpimo mašiną. Šie autentiški mechanizmai kasdien sukosi iki 1997 m.

Pastatas yra valstybės saugomas istorijos, technikos ir architektūros paminklas. Didžiausia jo vertybė – išsaugota senoji technologinė vilnos apdirbimo įranga. Šiandien jos darbą galima stebėti restauruotose malūno erdvėse. Rengiami vilnos apdirbimo edukaciniai užsiėmimai. Kasmet vyksta tradicinis amatų festivalis „Vilnonės dienos“.

Keramikos užsiėmimuose mokoma įvairiais lipdymo būdais formuoti molio dirbinius, juos dekoruoti ir glazūruoti. Mokoma pažinti ir gerbti amatų tradicijas bei kurti savąsias. Temos labai įvairios – tai ir buitinės keramikos (indų) lipdyba ir dekoratyviniai darbai skirti namų interjerui. Programos temos pritaikytos pagal sezoniškumą. Prieš tradicines šventes ir atsižvelgiant į metų laikus, kuriami tam laikotarpiui skirti darbai.  Paliekama vietos ir savo sumanymų įgyvendinimui. Galima švęsti gimtadienius, mergvakarius.

Dalyvių skaičius: 5–12 asm.

Užsiėmimo trukmė: 2 val.

Mėnesio abonementas: 50 Eur.

Restoranas įsikūręs pačiame Pasvalio miesto centre, ant Lėvens upės kranto su vaizdu į giliausią Lietuvos urvą – „Žalsvąjį šaltinį“. Restoranas įrengtas istoriniame pastate – Žydų pirtyje, statytoje 1880 m. Restorano erdvės pritaikytos įvairiems renginiams – nuo mažų paminėjimų, konferencijų iki teminių vakarėlių ar švenčių. Turime tris erdves – Džentelmenų kambarys talpina iki 20 žmonių, pagrindinė salė – 90–100 žmonių, pirmo aukšto salė – 90–100 žmonių.

Maitinimas

Užsakomieji pobūviai/pavieniai užsakymaiDienos pietūsStalų serviravimas, dekoras

Papildomos paslaugos

Lauko terasaŽaidimų aikštelė vaikamsAutomobilių stovėjimo aikštelė

Restoranas įsikūręs pačiame Pasvalio miesto centre, ant Lėvens upės kranto su vaizdu į giliausią Lietuvos urvą – „Žalsvąjį šaltinį“. Restoranas įrengtas istoriniame pastate – Žydų pirtyje, statytoje 1880 m.. Meniu keičiamas kelis kartus per metus, net 90 % patiekalų yra be gliuteno. Restorano baras pasiruošęs nustebinti ne tik šviežio skrudinimo kava, sezoniniais gėrimais, bet ir išskirtiniais kokteiliais, kuriuos kūrė geriausių Lietuvos barmenų laimėjimus turintys barmenai. Restorane yra rasti vaikų žaidimų erdvė, džentelmenų kambarys su židiniu, lauko terasa, konferencijoms ir įvairiems uždariems renginiams skirta salė.

Paslaugos

Dienos pietūsMaitinimas grupėmsPobūviaiVegetariškas meniuVaikiškas meniu

Virtuvė

Lietuviška virtuvėEuropietiška virtuvė

Vietų skaičius: 200

REPERTUARAS – restoranėlis Pasvalio miesto centre. Čia susitinka modernizmas ir klasika. Tai atsispindi ne tik matomame peizaže pro langą, restoranėlio interjere, bet ir lėkštėje, aptarnavimo principuose. Didelį dėmesį skiriame šviežumui. Mūsų meniu yra siauras, tačiau stengiamės, kad padažai, garnyrai, mėsos marinavimas būtų mūsų rankose. Sukontroliuoti ir patiekti viską taip, kaip patys norėtume gauti. Išbandykite ir įvertinkite patys, apsilankydami Repertuare!

Paslaugos

Dienos pietūsMaitinimas grupėmsPobūviaiIšvažiuojamasis maitinimas, dekoras

Virtuvė

Lietuviška virtuvėEuropietiška virtuvė

Vietų skaičius: 40 (vasaros metu iki 56)

REPERTUARAS – restoranėlis Pasvalio miesto centre. Čia susitinka modernizmas ir klasika. Tai atsispindi ne tik matomame peizaže pro langą, restoranėlio interjere, bet ir lėkštėje, aptarnavimo principuose. Didelį dėmesį skiriame šviežumui. Mūsų meniu yra siauras, tačiau stengiamės, kad padažai, garnyrai, mėsos marinavimas būtų mūsų rankose. Sukontroliuoti ir patiekti viską taip, kaip patys norėtume gauti. Išbandykite ir įvertinkite patys, apsilankydami Repertuare!

Maitinimas

Užsakomieji pobūviai/pavieniai užsakymaiIšvažiuojamasis maitinimas, dekoras

Papildomos paslaugos

Automobilių stovėjimo aikštelė