Apie Pasvalio kraštą
Mes pirmieji Jus pasitiksime ir paskutiniai išlydėsime išvykstančius iš Lietuvos. Pasitiksime lygumomis iki pat horizonto, žavėsime turtingomis dvarų sodybomis, bažnyčių bokštais ir piliakalniais. Stebinsime unikaliu gamtos reiškiniu – smegduobėmis. Svetingai išlydėsime su savo kulinariniu paveldu – apynio spurgu pagardintu naminiu alumi! Susitikime Pasvalyje!
„Mūsų kalnai į vidų. Mes leidžiamės į duobes…“,
– kraštietis poetas Vladas Braziūnas.
Pasvalys
Pasvalio rajonas plyti šiaurės Lietuvoje. Tai tipiškas šiaurinės Lietuvos dalies lygumų (Žiemgalos, Mūšos–Nemunėlio žemumos) rajonas. Kraštui būdingų lygumų atsiradimo priežastis yra net prieš 350 milijonų metų plytėjęs vandens baseinas – senovinės negilios marios, kurios, nuosėdoms kaupiantis, seklėjo. Dugne susidarė gipso klodai, juos uždengė kitokios nuosėdos, ir vanduo turėjo „pasitraukti“.
Pasvalio rajonui būdingi karstiniai reiškiniai – smegduobės, dar vadinamos „gyvosiomis gamtos akimis“. Sniego ir lietaus vanduo per plyšius ir plyšelius skverbdamasis gilyn ir tirpdo ten slūgsančius gipso klodus. Ištirpusio gipso vietoje atsiranda tuštuma. Kai ji pasidaro tokio dydžio, kad viršuje likęs žemės sluoksnis nebeatlaiko savo svorio, prasideda griūtis – susiformuoja smegduobė. Daugybė karstinių įgriuvų išsibarsčiusių nuo Pasvalio Biržų link.
Vėliau paviršių lygino slinkdami ledynai. Maždaug 1 km storio ledo luitai sustodavo ir 200–300 metų „ilsėdavosi“ palikdami išgulėtas daubas. Tad ir žemiausia rajono vieta Latvijos pasienyje prie Mūšos yra vos 16 metrų virš jūros lygio.
Aukščiausia vieta yra rajono vakaruose Žiemgalos ir Mūšos–Nemunėlio žemumas skiriančiame Linkuvos kalvagūbryje: ties Kriaušiškių kaimu Velniakalnis iškilęs iki 75,2 metrų. Be kalvagūbrio, kraštovaizdį keičia Mūšos ir jos intakų Mažupės, Tatulos, Lėvens, Pyvesos, Jiešmens slėniai. Ežerų rajone nėra, telkšo tik keletas nedidelių tvenkinėlių. Ledynmečiai atnešė didžiulius riedulius, iš kurių iki šiol išlikę Petraičių (Daujėnų seniūnijoje) ir Banionių (Pumpėnų seniūnijoje) akmenys. Ledynmečių palikimas yra ir žvyro, smėlio sluoksniai, molingos dirvos, kaip romantiškai sakoma – ąžuolų ir kviečių žemė.
Tai vienas labiausiai urbanizuotų ir sukultūrintų rajonų Lietuvoje su išvystytu žemės ir miškų ūkiu. Vietoj kadaise plytėjusių turtingų gyvūnų ir augalų rūšių pievų bei pelkių, šiandien randame nusausintas, žemės ūkio naudmenomis paverstas lygumas.
Teritorija
Pasvalio rajonas užima 2 proc. Lietuvos teritorijos
Rajonas suskirstytas į 11 seniūnijų: Daujėnų, Joniškėlio apylinkių, Joniškėlio miesto, Krinčino, Namišių, Pasvalio apylinkių, Pasvalio miesto, Pumpėnų, Pušaloto, Saločių, Vaškų.
Gyventojai
2021 m. sausio 1 d. Statistikos departamento duomenimis, Pasvalio rajono savivaldybėje gyveno 22 339 gyventojai.
