Lankytinos vietos Pasvalio mieste

1903 m. Pasvalyje už iždo lėšas buvo pastatyta medinė stačiatikių cerkvė. Pamaldos su pertraukomis čia vyko iki 1948 m., kuomet buvo išgabenti liturginiai daiktai, o pastate supilti grūdai. Maldos namų statusas panaikintas 1958 m. Apgriuvusi cerkvė liūdnai stovėjo iki 1978 m. Tada joje sau patalpas įsirengė Pasvalio pučiamųjų orkestro klubas „Dūdorius“. Pirmojo pasaulinio karo metais šventoriuje buvo palaidota vokiečių karių, tačiau sovietmečiu jų kapai buvo sunaikinti. Vėliau į cerkvę buvo atvežta etnografinių vertybių, surinktų nykstančiuose kaimuose. Dalis stogastulpių ir koplytstulpių čia saugoma ir šiandien.

Kai nieko nežinai apie tau naują miestą, pažintį su juo geriausiai pradėti krašto muziejuje. Buvusio kino teatro „Svalia“ rekonstruotose patalpose 1998 m. savo veiklą pradėjo Pasvalio krašto muziejus. Pažinkite krašto istoriją, atraskite unikalių eksponatų! Pasivaikščiokite po „smetoninę“ turgaus aikštę! Keliaukite motociklu į Kaukazą su legendiniu keliautoju Antanu Poška! Susipažinkite su partizanais virtualios realybės bunkeryje! Nusileiskite 20 metrų į Žalsvojo šaltinio gelmę – patį giliausią urvą Lietuvoje!

Tikrojo jo pavardė Albinas Vaitkus. 1941 m. jis dirbo Pasvalio bibliotekos vedėju, svariai prisidėjo kuriant miesto kultūrinį gyvenimą. Bibliotekoje jo atminimui skirta moderni ekspozicija, kuri tarsi atkartoja sudėtingą rašytojo gyvenimo kelią nuo vaikystės Gruzdžių sodžiuje, per Pasvalį, karo metų klajones iki veiklos išeivijoje. Ekspozicijoje – rašytojo autentiškos knygos, rašomasis stalas, rašomoji mašinėlė, pypkių kolekcija bei daugybė kitų jo naudotų daiktų. Ekspozicija interaktyvi, terminale įdiegti žaidimai, dėlionės, viktorinos. Siūlomi edukaciniai užsiėmimai.

Pasakojama, kad XV a. pabaigoje Vilniaus vyskupą pasiekė pasvaliečių skundai, jog priversti toli ir retai keliauti į bažnyčią jie netenką daug malonių. Todėl 1497 m. gruodžio 6 d.Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras išleido privilegiją, kuria leido statyti Pasvalyje bažnyčią Lėvens ir Svalios upių santakoje. Tai buvo miesto istorijos pradžia. Dabartinė šventovė šioje vietoje jau trečioji, pastatyta 1787 m., o šiandieninį vaizdą įgavo 1887 m. pristačius du bokštus ir šonines navas.1851 m. bažnyčią konsekravo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Bažnyčia turi baroko ir istorizmo bruožų. Išėjus pro šventoriaus vartelius prie upės pasitinka septynios skulptūros – angelai: Vilties, Gyvybės, Žvejų, Liūdesio, Nuolankumo, Kiekvienam, Kalbos.