Lankytinos vietos Pasvalio mieste

Lėvens kairysis krantas nuo seno vadinamas Užupiu. Ten miestiečiai įsikūrė vėliausiai. Užupyje buvo klebonija, kunigai į bažnyčią plaukdavo valtimis. Tik XX a. pradžioje abu upės krantus sujungė tiltas. Šiandien išlikęs mūrinis senosios klebonijos pastatas, o krantinė papuošta išraiškingomis medžio skulptūromis. Parke vyksta kultūriniai renginiai, į seną klėtį kviečia „Klėties teatras“.

Svalios upė davė vardą Pasvalio miestui. Upės slėnyje įrengtas poilsio parkas yra puiki vieta laisvalaikiui, sportui, vaikų žaidimams, gamtos stebėjimui.

Parko erdves sujungia tilteliai, takeliai, jaukiai įrengtas skulptūrų bei treniruoklių skverelis, teniso stalas, erdvė vaikams su karstyklėmis. Prisėsti kviečia pavėsinės, prigulti – mediniai gultai. Parko pakraštyje yra senosios Pasvalio žydų bei karaimų kapinės. Iš Svalios parko galima nueiti į Smegduobių parką (Panevėžio g.).

Žalsvasis šaltinis – giliausias Lietuvos urvas, įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą „Factum“. Jo dabartinis gylis – apie 20 metrų, skersmuo – 5 metrai. Giliai po žeme urvas šakojasi į dvi dideles požemines sales, vadinamas „Saulėtąja“ ir „Enigma“. Šaltinis yra Lėvens upės kairiajame krante. Iš urvo išsiveržianti versmė įteka į upę. Žalsvasis šaltinis ištryško apie 1960 m., toje vietoje atsivėrus smegduobei. Šaltinio dugnas – žalios spalvos, todėl ir vanduo atrodo žalias. Vanduo dėl unikalios cheminės sudėties niekada neužšąla, jo temperatūra bet kuriuo metų laiku nepakyla aukščiau 8 °C. Pasakojama, kad šaltiniui besiveriant toje vietoje stovėjęs svirnas, į kurį vieną naktį netikėtai ėmęs plūsti vanduo. Žmonės, norėdami jį sustabdyti, vertė akmenis į duobę, bet jos užversti taip ir nepavyko.