Lankytinos vietos Pasvalio mieste

Gamtos objektai, parkai, Top 10 lankytinų vietų Pasvalio krašte

Smegduobių parkas

Susipažinus su istorija, laikas į gamtą. Smegduobių parkas – unikali vieta Pasvalyje, neturinti analogų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Geologai suskaičiavo, kad jau prieš 80 metų čia buvo atsivėrę net 56 smegduobės. Tuomet iš paukščio skrydžio laukas atrodė tarsi krateriais nusėtas Mėnulio paviršius. Seniau ši vieta buvo vadinama „Avižonio duobėmis“, nes žemė priklausė ūkininkams Avižoniams. Čia niekada nebuvo statomi namai ar vykdoma ūkinė veikla. Šiandien Smegduobių parko 8 hektarų plote priskaičiuojama daugiau kaip dešimt įvairaus amžiaus ir dydžio karstinių įgriuvų. Pati giliausia smegduobė yra maždaug 6 metrų gylio. Tai didžiausia smegduobių koncentracija vienoje vietoje, toks reiškinys yra tik Pasvalio krašte. Vienos iš didžiausių smegduobių, kurioje nėra vandens, dugne įrengus amfiteatrą, vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. Vietiniai gyventojai jau seniai pripratę prie jiems natūralaus reiškinio – smegduobių. Jų labiau prisibijo miesto svečiai, ypač užsieniečiai. Keliautojai, besiruošiantys atvykti į Pasvalį, dažnai teiraujasi ar čia nepavojinga, ar saugu vaikščioti po parko teritoriją, ar jis neaptvertas tvora ir neužrakintas. Smegduobių parko svečiai dažnai klausia ar įžengę į jį neprasmegs…

Skaityti daugiau decoration array
Gatvės menas

Gatvės meno piešinys „Broliai“

Piešinys skirtas broliams Vileišiams.

Pasvalio krašto tapatumas neatsiejamas nuo garsiųjų lietuvybės gaivintojų brolių Vileišių. Turbūt apie šiuos įžymius brolius yra girdėjęs kiekvienas, tačiau retas žino, kad jų vaikystė prabėgo mažame Pasvalio rajono kaime – Mediniuose.

Tai dvi apsikabinusios figūros, simbolizuojančios brolybę, draugystę, tam tikrą laiko sąsają. Viena figūra atspindi šiuolaikinį žmogų, jaunimą, ir yra grafiškai spalvota. Kita atspindi praeitį, istoriją – brolius Vileišius. Pastarosios figūros vidus, tai vieno iš brolių Vileišių kostiumo dalis, atkurta pagal turėtą fotografiją. Pats gatvės meno kūrinys yra skirtas žiūrėti iš toli, todėl geriausia stebėjimo vieta – kitas Lėvens upės krantas.

Skaityti daugiau decoration array
Gatvės menas

Gatvės meno piešinys „Skrydis“

Piešinys skirtas Pasvalio krašto lakūnams – Vytautui Lapėnui, Eugenijui Malinauskui, Jonui Pyragiui. Tarp žemės ir dangaus, tarp gyvybės ir mirties gyvenę lakūnai visą gyvenimą liko ištikimi savo aistrai – skraidymui.

Skrydžio laisvę atspindintis vanagas, tarsi padalintas pusiau. Perėjimas iš natūralių spalvų į raudoną lyg perėjimas tarp gyvybės ir mirties. Nors šių žmonių nebėra mūsų tarpe, tačiau jie visada buvo ir liks gyvi prisiminimuose… Ištrupančios vanago plunksnos – griežtesnių geometrinių formų, primena sudužusio lėktuvo nuolaužas. Susižeidus, lakūnai dažniausiai pakildavo kaip feniksai vedini noro pajusti skrydžio jėgą vis dar ir dar… Piešinyje tai atsispindi raudonos spalvos perėjimu į geltoną.

Kylantis vanagas žvelgia į dangų kaip žvelgė kadaise lakūnai – V. Lapėnas, E. Malinauskas, J. Pyragius. Pažvelgus į vanagą galima pajusti skrydžio laisvę ir prisiminti tuos, be kurių šiandien žymiai tuščiau… 

Piešinio idėjos autorius, menininkas Tadas Šimkus (studija „Gyva grafika“).

Skaityti daugiau decoration array
Gatvės menas

Gatvės meno piešinys „Vilhelmas Janiselis su šeima“

Piešinys lydimas tremties šešėlio. Pasirinktas istorinis fotoaparatas, kurį žinomas tautodailininkas, fotografas Vilhelmas Janiselis, pasislėpęs duonos kepale išsivežė į Sibirą ir ten fiksavo tremtinių kasdienybę. Šiandien šios fotografijos tapusios dokumentine kronika bei paskelbtos UNESCO paveldu. Tremtis palietė ne vieną ar du žmones, o visą šeimą… Todėl šalia fotoaparato visa Janiselių šeima – tėvai Vilhelmas ir Matilda, vaikai Aldona, Emilija, Algirdas ir Jonas. Jų visų atvaizdai atkurti remiantis tremtyje darytomis fotografijomis. Legendinis fotoaparatas yra saugomas Pasvalio krašto muziejaus ekspozicijoje. Piešinio idėjos autorius, menininkas – Arminas Raugevičius (studija „Gyva grafika“).

Skaityti daugiau decoration array
Gamtos objektai, parkai

Kultūros ir poilsio parkas

Parkas pradėtas kurti 1923 m., dabar jis užima 70 hektarų plotą. 1986–1988 m. mūsų krašto tautodailininkai parko erdves papuošė ąžuolinėmis skulptūromis tautosakos, mitologijos motyvais. Parke esantis Šilo ežerėlis įdomus tuo, kad yra karstinės kilmės – susiliejęs iš keleto smegduobių ir suformuotas žmogaus rankų. Beje, reikėjo labai pasistengti, kol pavyko atrasti ir užkimšti angą, pro kurią vanduo subėgdavo kažkur į požemius. Parke vasaros metu vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, stadione – sporto varžybos. Turistų laukia kempingas su jaukiais nameliais.

Skaityti daugiau decoration array
Kitos

Pasvalio krašto muziejus

Kai nieko nežinai apie tau naują miestą, pažintį su juo geriausiai pradėti krašto muziejuje. Buvusio kino teatro „Svalia“ rekonstruotose patalpose 1998 m. savo veiklą pradėjo Pasvalio krašto muziejus. Pažinkite krašto istoriją, atraskite unikalių eksponatų! Pasivaikščiokite po „smetoninę“ turgaus aikštę! Keliaukite motociklu į Kaukazą su legendiniu keliautoju Antanu Poška! Susipažinkite su partizanais virtualios realybės bunkeryje! Nusileiskite 20 metrų į Žalsvojo šaltinio gelmę – patį giliausią urvą Lietuvoje!

Skaityti daugiau decoration array
Kitos

Rašytojo Mariaus Katiliškio atminimo kambarys viešojoje bibliotekoje

Tikrojo jo pavardė Albinas Vaitkus. 1941 m. jis dirbo Pasvalio bibliotekos vedėju, svariai prisidėjo kuriant miesto kultūrinį gyvenimą. Bibliotekoje jo atminimui skirta moderni ekspozicija, kuri tarsi atkartoja sudėtingą rašytojo gyvenimo kelią nuo vaikystės Gruzdžių sodžiuje, per Pasvalį, karo metų klajones iki veiklos išeivijoje. Ekspozicijoje – rašytojo autentiškos knygos, rašomasis stalas, rašomoji mašinėlė, pypkių kolekcija bei daugybė kitų jo naudotų daiktų. Ekspozicija interaktyvi, terminale įdiegti žaidimai, dėlionės, viktorinos. Siūlomi edukaciniai užsiėmimai.

Skaityti daugiau decoration array
Gamtos objektai, parkai

Senosios klebonijos (Užupio) parkas

Lėvens kairysis krantas nuo seno vadinamas Užupiu. Ten miestiečiai įsikūrė vėliausiai. Užupyje buvo klebonija, kunigai į bažnyčią plaukdavo valtimis. Tik XX a. pradžioje abu upės krantus sujungė tiltas. Šiandien išlikęs mūrinis senosios klebonijos pastatas, o krantinė papuošta išraiškingomis medžio skulptūromis. Parke vyksta kultūriniai renginiai, į seną klėtį kviečia „Klėties teatras“.

Skaityti daugiau decoration array
Gamtos objektai, parkai

Svalios slėnio parkas

Svalios upė davė vardą Pasvalio miestui. Upės slėnyje įrengtas poilsio parkas yra puiki vieta laisvalaikiui, sportui, vaikų žaidimams, gamtos stebėjimui.

Parko erdves sujungia tilteliai, takeliai, jaukiai įrengtas skulptūrų bei treniruoklių skverelis, teniso stalas, erdvė vaikams su karstyklėmis. Prisėsti kviečia pavėsinės, prigulti – mediniai gultai. Parko pakraštyje yra senosios Pasvalio žydų bei karaimų kapinės. Iš Svalios parko galima nueiti į Smegduobių parką (Panevėžio g.).

Skaityti daugiau decoration array
Gamtos objektai, parkai

Žalsvasis šaltinis

Žalsvasis šaltinis – giliausias Lietuvos urvas, įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą „Factum“. Jo dabartinis gylis – apie 20 metrų, skersmuo – 5 metrai. Giliai po žeme urvas šakojasi į dvi dideles požemines sales, vadinamas „Saulėtąja“ ir „Enigma“. Šaltinis yra Lėvens upės kairiajame krante. Iš urvo išsiveržianti versmė įteka į upę. Žalsvasis šaltinis ištryško apie 1960 m., toje vietoje atsivėrus smegduobei. Šaltinio dugnas – žalios spalvos, todėl ir vanduo atrodo žalias. Vanduo dėl unikalios cheminės sudėties niekada neužšąla, jo temperatūra bet kuriuo metų laiku nepakyla aukščiau 8 °C. Pasakojama, kad šaltiniui besiveriant toje vietoje stovėjęs svirnas, į kurį vieną naktį netikėtai ėmęs plūsti vanduo. Žmonės, norėdami jį sustabdyti, vertė akmenis į duobę, bet jos užversti taip ir nepavyko.

Skaityti daugiau decoration array
Skip to content