Lankytinos vietos Pasvalio mieste

Kai nieko nežinai apie tau naują miestą, pažintį su juo geriausiai pradėti krašto muziejuje. Buvusio kino teatro „Svalia“ rekonstruotose patalpose 1998 m. savo veiklą pradėjo Pasvalio krašto muziejus. Pažinkite krašto istoriją, atraskite unikalių eksponatų! Pasivaikščiokite po „smetoninę“ turgaus aikštę! Keliaukite motociklu į Kaukazą su legendiniu keliautoju Antanu Poška! Susipažinkite su partizanais virtualios realybės bunkeryje! Nusileiskite 20 metrų į Žalsvojo šaltinio gelmę – patį giliausią urvą Lietuvoje!

Miesto centre nuo pat pradžių virė triukšmingas gyvenimas – čia buvo turgaus aikštė bei krautuvės. Aikštėn subėgančios gatvės per amžius suformavo unikalų miesto planą, kuris šiandien yra pripažintas kaip urbanistinis paveldas. Aikštės pakraščiuose išlikę XX a. pradžios pastatai ir akmenimis grįsta siaura gatvelė, pro raudonų plytų špitolę vedanti link senojo medinio tilto vietos.

Pirmosios žinios apie Pasvalio vandens malūną pasiekia iš 1755 metų. Ant Lėvens upės kranto pastatytas malūnas buvo pavadintas Pasvalio miesto vardu, malūnas stovėjo toje pačioje vietoje, kaip ir tas, kurį matome šiandien. Apie 1830 m. iškilo naujas mūrinis malūno pastatas, iš akmenų sumūryta užtvanka, virš jos įrengtas tiltas. Vėliau malūnas buvo dar ne kartą perstatytas. Dabartinis jo vaizdas nebeprimena klasikinio vandens malūno. Jo girnas išjudino naujos technologijos – dyzeliniai, elektros varikliai. Bet užtvanka išliko savo vietoje ir mena beveik dviejų šimtmečių senumo istoriją. Pasvalio vandens malūno istoriją šiandien tęsia UAB „Ustukių malūnas“.

Tikrojo jo pavardė Albinas Vaitkus. 1941 m. jis dirbo Pasvalio bibliotekos vedėju, svariai prisidėjo kuriant miesto kultūrinį gyvenimą. Bibliotekoje jo atminimui skirta moderni ekspozicija, kuri tarsi atkartoja sudėtingą rašytojo gyvenimo kelią nuo vaikystės Gruzdžių sodžiuje, per Pasvalį, karo metų klajones iki veiklos išeivijoje. Ekspozicijoje – rašytojo autentiškos knygos, rašomasis stalas, rašomoji mašinėlė, pypkių kolekcija bei daugybė kitų jo naudotų daiktų. Ekspozicija interaktyvi, terminale įdiegti žaidimai, dėlionės, viktorinos. Siūlomi edukaciniai užsiėmimai.

Lėvens kairysis krantas nuo seno vadinamas Užupiu. Ten miestiečiai įsikūrė vėliausiai. Užupyje buvo klebonija, kunigai į bažnyčią plaukdavo valtimis. Tik XX a. pradžioje abu upės krantus sujungė tiltas. Šiandien išlikęs mūrinis senosios klebonijos pastatas, o krantinė papuošta išraiškingomis medžio skulptūromis. Parke vyksta kultūriniai renginiai, į seną klėtį kviečia „Klėties teatras“.

Šioje vietoje keletą amžių buvo laidojami žydų tautybės žmonės, gyvenę Pasvalio mieste ir apylinkėse. 1941 m. Holokausto metu sunaikinus žydų bendruomenę kapinės tapo nenaudojamos. Sovietmečiu jos buvo sunaikintos, išliko tik keli buvusių antkapinių paminklų fragmentai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę kapinių vietoje pastatytas paminklas. Šiandien tai Svalios slėnio parko teritorija.

Pasakojama, kad XV a. pabaigoje Vilniaus vyskupą pasiekė pasvaliečių skundai, jog priversti toli ir retai keliauti į bažnyčią jie netenką daug malonių. Todėl 1497 m. gruodžio 6 d.Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras išleido privilegiją, kuria leido statyti Pasvalyje bažnyčią Lėvens ir Svalios upių santakoje. Tai buvo miesto istorijos pradžia. Dabartinė šventovė šioje vietoje jau trečioji, pastatyta 1787 m., o šiandieninį vaizdą įgavo 1887 m. pristačius du bokštus ir šonines navas.1851 m. bažnyčią konsekravo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Bažnyčia turi baroko ir istorizmo bruožų. Išėjus pro šventoriaus vartelius prie upės pasitinka septynios skulptūros – angelai: Vilties, Gyvybės, Žvejų, Liūdesio, Nuolankumo, Kiekvienam, Kalbos.

Svalios upė davė vardą Pasvalio miestui. Upės slėnyje įrengtas poilsio parkas yra puiki vieta laisvalaikiui, sportui, vaikų žaidimams, gamtos stebėjimui.

Parko erdves sujungia tilteliai, takeliai, jaukiai įrengtas skulptūrų bei treniruoklių skverelis, teniso stalas, erdvė vaikams su karstyklėmis. Prisėsti kviečia pavėsinės, prigulti – mediniai gultai. Parko pakraštyje yra senosios Pasvalio žydų bei karaimų kapinės. Iš Svalios parko galima nueiti į Smegduobių parką (Panevėžio g.).

Beveik šimtą metų Pasvalys buvo geležinkelių miestas. Siauručiais bėgiais riedėjo keleiviniai ir krovinių vagonai. XX a. 5 dešimtmetyje čia prasidėjo Pasvalio krašto žmonių kelias į Sibiro tremtį. Jie buvo išvežti gyvuliniais vagonais. Tragediją mena atminimo skveras. Kompoziciją sukūrė skulptorius Valius Remeika.

Žalsvasis šaltinis – giliausias Lietuvos urvas, įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą „Factum“. Jo dabartinis gylis – apie 20 metrų, skersmuo – 5 metrai. Giliai po žeme urvas šakojasi į dvi dideles požemines sales, vadinamas „Saulėtąja“ ir „Enigma“. Šaltinis yra Lėvens upės kairiajame krante. Iš urvo išsiveržianti versmė įteka į upę. Žalsvasis šaltinis ištryško apie 1960 m., toje vietoje atsivėrus smegduobei. Šaltinio dugnas – žalios spalvos, todėl ir vanduo atrodo žalias. Vanduo dėl unikalios cheminės sudėties niekada neužšąla, jo temperatūra bet kuriuo metų laiku nepakyla aukščiau 8 °C. Pasakojama, kad šaltiniui besiveriant toje vietoje stovėjęs svirnas, į kurį vieną naktį netikėtai ėmęs plūsti vanduo. Žmonės, norėdami jį sustabdyti, vertė akmenis į duobę, bet jos užversti taip ir nepavyko.