Lankytinos vietos Pasvalio mieste

Pasakojama, kad XV a. pabaigoje Vilniaus vyskupą pasiekė pasvaliečių skundai, jog priversti toli ir retai keliauti į bažnyčią jie netenką daug malonių. Todėl 1497 m. gruodžio 6 d.Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras išleido privilegiją, kuria leido statyti Pasvalyje bažnyčią Lėvens ir Svalios upių santakoje. Tai buvo miesto istorijos pradžia. Dabartinė šventovė šioje vietoje jau trečioji, pastatyta 1787 m., o šiandieninį vaizdą įgavo 1887 m. pristačius du bokštus ir šonines navas.1851 m. bažnyčią konsekravo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Bažnyčia turi baroko ir istorizmo bruožų. Išėjus pro šventoriaus vartelius prie upės pasitinka septynios skulptūros – angelai: Vilties, Gyvybės, Žvejų, Liūdesio, Nuolankumo, Kiekvienam, Kalbos.

Beveik šimtą metų Pasvalys buvo geležinkelių miestas. Siauručiais bėgiais riedėjo keleiviniai ir krovinių vagonai. XX a. 5 dešimtmetyje čia prasidėjo Pasvalio krašto žmonių kelias į Sibiro tremtį. Jie buvo išvežti gyvuliniais vagonais. Tragediją mena atminimo skveras. Kompoziciją sukūrė skulptorius Valius Remeika.